Istorija nuo priekio ir galo. Apie lietuvių požiūrį į lietuvių-lenkų santykius

Alvydas Nikžentaitis

Ar verta dar kažką rašyti apie lietuvių ir lenkų santykių istoriją? Toks klausimas visų pirma gali iškilti skaitytojui Lenkijoje, kur dažnai galima išgirsti nuomonę, jog jei ne nuo Krėvos, tai bent jau nuo Liublino unijos Lenkijos ir Lietuvos istorija buvo bendra. Jeigu ji jau buvo bendra, tai aišku, jog apie ją mes esame skaitę savų, lenkų istorikų darbuose ir kodėl dabar mes turėtume skaityti tai, ką rašo ne tik mūsų, lenkų, bet dar ir Lietuvos istorikai?

Vytis, jogailaičių laikų Lietuvos herbas, fot. Muzeum Wojska Polskiego Varšuvoje

Galima su tokia nuomone bent iš dalies sutikti. Dar XVI amžiuje lietuvių didikai, diskutuodami su lenkų kolegomis, pabrėžė dviejų tautų istorijos bendrumą bent jau nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų.Tačiau net ir Varšuvos seimo metu 1564 metais, akcentuodami lietuvių ir lenkų bendrumus praeityje, jie neretai sakė ne visą tiesą ir vedžiojo lenkus už nosies, taip siekdami savo tikslų. Taip elgėsi ne tik lietuviai, bet ir lenkai. Situacija ne daug ką pasikeitė ir XXI amžiuje. Iš tikro praeityje turime daug ko bendro, tačiau bendri dveijų tautų praeities veiksmai yra vertinami iš skirtingų perspektyvų. Lietuviams labai patinka viduramžių epocha, o vienas jų mylimiausių istorinių herojų yra didysis kungiaikštis Vytautas, karaliaus Jogailos pusbrolis. Vienu labiausiai vertinamų įvykių, Lietuvoje kaip ir Lenkijoje yra Žalgirio mūšis. Lietuviai kaip ir lenkai yra katalikai ir labai vertina Lietuvos krikšto 1387 metais faktą. Tačiau dažnai aptarinėdami šiuos įvykius, jie dažnai visiškai ignoruoja lenkus ir istorines sąsajas su Lenkija. Kyla klausimas kodėl?
Atsakymo į šį klausimą reikėtų ieškoti jau ne viduramžiuose, o XX amžiuje. Pirmiausia Vilniaus netektis 1920 metais iškreipė istorinę lietuvių požiūrius į lenkus perspektyvą. Būtent Vilniaus klausimas tapo atskaitos tašku, į kurį atsispiriama kalbant apie lenkus. XX a. pabaiga, visų pirma lietuvių kovų už Nepriklausomybę istorija, kuomet dalis Lietuvos lenkų veikėjų kūrė autonomijos Lietuvos TSR planus, ar net galvojo apie lenkų Respubliką SSRS sudėtyje dar labiau pagilino šią traumą. Susiformavo ištisas pasakojimo apie lenką stereotipas: lenkas yra klastingas, jis nori iš mūsų atimti Vilnių, tai jis padarė 1920 metais, o anksčiau bandė sunaikinti Lietuvos valstybę, sulenkinti jos visuomenės narius. Toks požiūris į praeitį atsiliepia ir santykiaui su Lietuvos lenkais. Deja lig šiol jie yra vis dar nesavi savo Tėvynėje. Panašių nuodėmių turi ir lenkų pusė, santykius su Lietuva vertindama išimtinai per viduarmžių ir naujųjų amžių prizmę. Dėl to neretai ir kyla dalis tarpusavio nesusipratimų.
Dėl šios priežasties šiuo projektu imamasi sunkaus darbo – pristatyti skirtingas bendros istorijos matymo perspektyvas Lietuvoje ir Lenkijoje, kartais surandant ir bendrų sąlyčio taškų. Idėjos sumanytojai jų specialiai neieškojo. Mūsų tikslas buvo ne suvienodinti skirtingus požiūrius, o supažinti su nuomonių įvaire. Geranoriškas įsiklausymas kitos pusės argumentus yra svarbesnis, nei dirbtinai nugludinta, šiaip jau komplikuota, bet dėl to ir įdomi dviejų tautų tarpusavio santykių istorija.

prof. Alvydas Nikžentaitis
lietuvių istorikas, Jerzy Giedroyc dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas

Skomentuj

Wprowadź swoje dane lub kliknij jedną z tych ikon, aby się zalogować:

Logo WordPress.com

Komentujesz korzystając z konta WordPress.com. Wyloguj /  Zmień )

Zdjęcie na Google

Komentujesz korzystając z konta Google. Wyloguj /  Zmień )

Zdjęcie z Twittera

Komentujesz korzystając z konta Twitter. Wyloguj /  Zmień )

Zdjęcie na Facebooku

Komentujesz korzystając z konta Facebook. Wyloguj /  Zmień )

Połączenie z %s

%d blogerów lubi to: