Krėva ir Horodlė lietuvių akimis

Stephen C. Rowell
vert. Bartomiej Kowal

Lietuvių pateikiami Krėvos akto (1385) ir Horodlės unijos (1413) vertinimai, panašiai kaip ir lenkų tyrinėtojų, priklauso nuo išankstinės nuomonės, ką tie dokumentai galėtų reikšti dabarties politinėms pretenzijoms ir tautiniam orumui.

Vladislovas Jogaila, fot. iš „Mówią wieki” archyvo

XVI _amžiaus lietuvių kronikos mini, jog lenkų magnatai užklausė didžiojo kunigaikščio Jogailos, ar jis sutiktų priimti katalikišką krikštą, vesti Jadvygą – vienintelę karaliaus Kazimiero (sic! – taip originale) dukrą bei tapti visos Lenkijos karaliumi. Po konsultacijų su motina, broliais ir bajorais, Jogaila padarys tai ir nuo to laiko Lietuvoje buvo pradėtos statyti katalikiškos bažnyčios. Šiame aprašyme nieko neužsimenama apie kitas, gilių pasekmių valstybei turėjusias sąlygas Jogailos ratifikuotas Krėvoje 1385 metais vieną rugpjūčio mėnesio dieną. Už tai buvo pabrėžiama, jog lietuvių dinastija pradėjo valdyti Lenkiją, kalbama apie didžiosios kunigaikštystės lotynišką krikštą, taigi buvo užsimenama apie garbingiausius lietuvių, gyvenusių XVI amžiaus pradžioje, pasiekimus. Tuo pat metu XVI amžiaus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kronika“ bei „Bychovco kronika“ jų tiesiogiai neįvardintą ir nedatuotą 1413 metų Horodlės sutartį interpretuoja dinastinėmis kategorijomis, pagal kurias, jeigu Jogaila mirtų nepalikdamas įpėdinio, Vytauto valdžiai pereitų kaip Lietuva, taip ir Lenkija ir atvirkščiai. Nors tokio susitarimo nėra Horodlės akto tekste, skirtame lenkų ir lietuvių sosto paveldėjimui, šis užrašas sutampa su realiai vykusiais įvykiais po 1434 metų. Minėtos kronikos užsimena taip pat apie tai jog, lietuvių bajorai dovanų gavo lenkų herbus.

Unija Krėvoje?
Tarpukario laikotarpio lietuvių istoriografija įrodinėjo, jog „Krėvos aktas“ ne buvo toks sensu stricto, o jį reikėtų vertinti kaip susitarimą, kurį sudarė Jogaila, jo giminaičiai ir bajorai iš vienos pusės, o iš kitos – Vengrijos karalienė Elžbieta ir mažlenkių bajorai ir jis nustatė sąlygas, vadovaudamasis kuriomis Jogaila perims Lenkijos sostą ir apsives su jaunąja lenkų karalaite Jadvyga. Zenonas Ivinskis 1936 metais išleistoje ir Adolfo Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ ir savo autorinėje monografijoje „Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties“, paskelbtoje Romoje 1978 metais, rašė: „ Krėvos aktas nuo kurio prasidėjo artimi santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos nebuvo nei traktatu, nei unijos sutartimi, kaip dažnai jis yra vadinamas“.
Tokiai išvadai pritaria lenkų istorikai, kurie tyrinėja Krėvos dokumentą, o ne jo istorines pasekmes. Geru to pavyzdžiu yra Marija Koczerska, konstatavusi: [….] Krėvos dokumentą galima laikyti kaip autentifikuotą vengrų-lenkų pasiuntinybės protokolą, kuriame apibendrinti ir ankstesnių pasiuntinybių rezultatai“.
Nesunku suprasti, kodėl Wladyslaw Semkowicz ir Stanisław Kutrzeba atkreipė dėmesį į Krėvos dokumentą rinkinyje „Lenkijos ir Lietuvos unijos dokumentai“ ir kodėl istorikai naudojasi mentaliniu sutrumpinimu vadindami unija Krėvos dokumentą, kuris nebuvo unijos aktu. Lenkų istorikai naujo Krėvos aktą kaip „įrodymą“, kad Lietuva 1385 metais tapo sudėtine „Lenkijos“ dalimi, remdamiesi nevienareikšmiška Jogailos formuluote perpetuo applicare. Atsakydami į tai, lietuvių istorikai užėmė gynybines pozicijas. Ir taip mes susiduriami su drambliu porceliano parduotuvėje, arba su lietuvių teisininku emigracijoje Jonu Dainausku, kuris neabejodamas lenkų teiginio teisingumu, esą Krėvos dokumentas iš tikro buvo unijos aktu, 1976 metais išanalizavo šį dokumentą teisininko akimis. Jis pastebėjo, jog apie Jogailą jame yra kalbama tiek pirmuoju, tiek trečiuoju asmeniu. Dainauskas iš to padarė klaidingą išvadą, kad vienalaikiuose šaltiniuose neminimas, saugomas Krokuvos kapitulos, o ne karališkame archyve, dokumentas buvo XV amžiuje lenkų sufalsifikuotas. Nei vienas Dainausko pateiktas argumentas nėra teisingas, nors neatsižvelgiant į jo išankstines nuostatas ir nesiorientavimą epochos realijose, jie atrodo logiškai. Kadangi pats dokumentas nebuvo sutarties pobūdžio, nesvarbu ar tarptautinės, ar kitokios, sunku yra stebėtis, jog surašant jį, nebuvo laikomasi tokio tipo dokumentams būdingos konstrukcijos. Be kita ko jis prarado savo reikšmę nuo to momento, kada apkrikštytas Jogaila tapo Lenkijos valdovu, o ne tik valdovės vyru ir pradėjo įgyvendinti praktiškai savo sumanymus. Krėvos aktas vėl tapo aktualus XV amžiaus 5 dešimtmetyje, kada tarp Jogailos sūnaus Kazimiero Jogailaičio ir lenkų magnatų kilo ginčas dėl to, ar karalius elektas gali užimti Lenkijos karaliaus sostą jo paties nustatytomis sąlygomis.
Dainausko bandymas parodyti Krėvos aktą kaip falsifikatą buvo nukreiptas prieš lenkų interpretacijas, kurių tikslas buvo parodyti, jog šio akto pasėkoje po to, kai Jogaila užėmė Lenkijos karaliaus sostą, baigėsi savarankiškos Lietuvos istorijos periodas. Tokios Dainausko pastangos nebuvo priimtos svarbiausių Lietuvos istorikų. Dar 1970 metais Mečislovas Jučas tvirtino, jog „Krėvos sutartimi Jogaila inkorporavo Lietuvą į Lenkijos valstybę. Lenkų feodalai matė toje sutartyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įjungimą į Lenkijos karūną, taip, kaip tai skambėjo Jogailos išduotame dokumente. Dainausko tvirtinimai geru sovietiniu stiliumi (arba dlugošiniu, jeigu kam tai labiau patinka) buvo pakartoti 1996 metais išleistame mokykliniame vadovėlyje, kurį parengė A. Kuncevičius, Z. Kiaupa ir J. Kiaupienė. Jame užsimenama, kad „ yra bandymų parodyti, kad Krėvos akto dokumentas […] sudarytas vėliau ir, jog tai politiškai motyvuotas falsifikatas. Istorikai ir toliau diskutuoja dėl Krėvos akto autentiškumo“. 2002 metais dr. Kiaupienė tiesiai pareiškė nuomonę, jog dokumentas visgi autentiškas.

Modernizacija i polonizacija
1999 metais, pirmame fundamentalios „Lietuvos istorijos“ tome Edvardas Gudavičius negaišta laiko Krėvos dokumento aptarimui viduramžių dokumentų kontekste (diplomatikos). Jis interpretuoja tą aktą kaip Lenkijos valstybės, iš vienos pusės, sutartį su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o ne Lietuvos didžiąja Kunigaikštyste iš kitos pusės. „Krėvos aktas ne sunaikino Lietuvos valstybingumo; prišliejimas nereiškė jos vidinio vasaliteto arba prijungimo prie jos […] Applicare „reiškė Lenkijos karalystės siuzerenitetą didžiajai Lietuvos kunigaikštijai arba pastarosios išorinį vasalitetą.[…] Jogaila, personaline unija jungdamas abu sostus, kaip didysis kunigaikštis, tapo savo paties, kaip Lenkijos karaliaus, vasalu“. Dėl Lietuvos vidinio silpnumo „slaviška Lenkijos hegemonija“, įtvirtinta Krėvoje, tapo grėsme didžiajai kunigaikštystei.
Tikrasis „unijos akto“ rašymas buvo vykdomas svarbiomis Gediminaičių (ir vėliau Jogailaičių) dinastijai progomis.1401 metais Vilniuje ir Radome – prieš santuoką su Ona Celiete, sudaryta 1402 metais – Jogaila gavo lietuvių ir lenkų patvirtinimą jo dinastinėms teisėms kaip karalius ir aukščiausias kunigaikštis. Vėliau Horodlės unija 1413 metais buvo sudaryta po to, kai Jogailos dukra Jedlnoj buvo pripažinta Lenkijos karalystės sosto paveldėtoja ir kuri paskatino Žemaitijos christianizaciją.
Horodlės unijos pasekme buvo Lietuvos politinės tautos iškilimas ir susilyginimas su lenkų partneriais, kurie priėmė Lietuvos bajorų lyderius į savo heraldines gimines, taip kaip anksčiau Vengrijos karalienė Elžbieta adoptavo savo žentą Jogailą (šviesiausioji ponia, išpildyk šį šventą pavedimą, priimk didįjį kunigaikštį Jogailą už savo sūnų ir atiduok jam į žmonas savo mylimiausią dukrą Jadvygą, Lenkijos karalienę – citata iš Krėvos akto; vėliau buvusi karalienė Jogailą ir įsūnijo).
Ivinskis aptarė Horodlės unijos tekstą karo grėsmės su Vokiečių ordinu ir būtinybės christianizuoti Žemaitiją kontekste ir tokiu būdu pailiustravo Lenkijos ir Lietuvos ištikimybę katalikų bažnyčios doktrinai. Tuo pat metu jis pabrėžė koegzistencinį dviejų valstybių, jungiamų personaline unija charakterį, kurios buvo artimos, tačiau išlaikė savarankiškumą viena kitos atžvilgiu. Suteikimas lietuvių riterijai tų teisių, kuriomis naudojosi jų broliai lenkai reiškė, jo nuomone, lietuvių bajorijos „polonizacijos“ pradžią. Apibendrindamas savo mintis, pastebėjo, jog tie susitarimai tapo visų kitų unijinių traktatų pagrindu.
Gudavičius savo ruožtu sekė paskui Ivinskį, kartu pabrėždamas augantį lietuvių bajorijos aktyvumą. Politinių Lenkijos struktūrų perėmimas (Trakų ir Vilniaus vaivadijų sukūrimas) pasitarnavo bajorijos galios išaugimui lokaliniame lygmenyje. Kita vertus nors Vytauto nuolaidos lenkams ir kenkė Lietuvai, jos plėtė jo asmeninę valdžią. „Traktatas sustiprino Lietuvos valstybės pozicijas ir nubrėžė kryptį jos struktūrinei raidai“. Nors Kuncevičius, Kiaupa ir Kiaupienė giria Horodlės traktatus už tai, jog juose buvo įtvirtintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Karūnos atskirumas, visgi autoriai pažymi, jog jie padėjo pagrindus ideologiškai ir socialiai suartinant abiejų kraštų bajoriją, kas pasitarnavo Didžiosios Kunigaikštystės polonizacijai.
Reziumuojant lietuvių pažiūras į unijas su Lenkija, pradedant nuo XVI amžiaus, galima pastebėti du skirtingus kontekstus. Iš vienos pusės, Jogailos sprendimai padaryti su būsimosios uošvės reprezentantais ir lenkų magnatais, užrašyti Krėvos dokumente ir formaliosios unijinės sutartys tarp Lenkijos ir Lietuvos valdovų bei jų pavaldinių sudarytos 1413 metais Horodlėje yra vertinami pozityviai, kaip europeizacijos paskelbimas – o senąja kalba – santykinai atsilikusios Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija bei tos valstybės valstybinių ir visuomeninių struktūrų modernizacija. Kita vertus lietuvių istorikai žiūri į unijas įtariai, kaip į būsimosios polonizacijos genezę. Tiek lenkų, tiek lietuvių istorikai tuo pačiu neįvertina pačios jogailaičių dinastijos intereso.

Stephen C. Rowell
britų istorikas mediavistas, Lietuvos istorijos instituto Vilniuje daktaras, be kitų temų tyrinėja Lietuvos istoriją vėlyvaisiais viduramžiais

Skomentuj

Wprowadź swoje dane lub kliknij jedną z tych ikon, aby się zalogować:

Logo WordPress.com

Komentujesz korzystając z konta WordPress.com. Wyloguj /  Zmień )

Zdjęcie na Google

Komentujesz korzystając z konta Google. Wyloguj /  Zmień )

Zdjęcie z Twittera

Komentujesz korzystając z konta Twitter. Wyloguj /  Zmień )

Zdjęcie na Facebooku

Komentujesz korzystając z konta Facebook. Wyloguj /  Zmień )

Połączenie z %s

<span>%d</span> blogerów lubi to: