Sutuoktinių ginčai: lenkų ir lietuvių integracija bendrojoje Žečpospolitoje

Zbigniew Hundert Liublino unija sukūrė iki tol susijusių, bet atskirų politinių vienetų – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – bendriją, nors abi šalys turėjo tam tikrų pretenzijų dėl sudarytos sutarties formos. Visų pirma nuo pat pradžių lietuviai kėlė rimtus nuogąstavimus, jausdami, kad bendrojoje Žečpospolitoje jų tėvynei atiteko prastesnė vieta, todėl jai gresia savo tapatybės praradimas. TaigiCzytaj dalej „Sutuoktinių ginčai: lenkų ir lietuvių integracija bendrojoje Žečpospolitoje”

Ne tik su Lietuva, arba apie lenkų unijas viduramžiais

Rafał Jaworski Keturis amžius trukusi lenkų-lietuvių unija, neabejotinas mūsų kontinento istorijos fenomenas, yra didžiausias unijos projektas, kurio dalyvė buvo Lenkija. Ši patirtis lėmė tolimesnių Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykių plėtrą. XIII amžiaus pabaigoje feodališkai susiskaldžiusi Lenkija skendo pilietinio karo chaose, Piastų dinastijos kartos atkakliai kovojo tarpusavyje dėl žemių ir hegemonijos. Anuomet pagrindiniais varžovais šiojeCzytaj dalej „Ne tik su Lietuva, arba apie lenkų unijas viduramžiais”

Lenkų ir lietuvių unija iki viduramžių pabaigos

Jarosław Nikodem Tiesą sakant, lenkų ir lietuvių unijos sudarymą lėmė palankus aplinkybių susiklostymas. Ši sąjunga pasirodė esanti tokia stabili ir veiksminga, kad, nepaisant tam tikrų evoliucijos pokyčių, išliko kelis šimtmečius. Prisiminkime šių įvykių priešistorę. Po Liudviko Angevino mirties Lenkijos karaliumi (ne karaliene) tapo valdovo duktė, jaunutė Jadvyga Angevinaitė. Bendra lenkų ir vengrų monarchija iširo, oCzytaj dalej „Lenkų ir lietuvių unija iki viduramžių pabaigos”

Žečpospolita – galinga Europos valstybė

Dariusz Milewski Nors XIV amžiaus antrojoje pusėje Lenkija ir Lietuva buvo gana stiprios valstybės, vis dėlto jos neprilygo turtingesnėms Vengrijai ar Kryžiuočių ordinui. Tik 1385 metais Krėvos sutartimi inicijuotas bendradarbiavimas padėjo joms užimti vedančiąją poziciją Vidurio ir Rytų Europoje. Jau 1387 metais iš vengrų atgavome Raudonąją Rusią ir užvaldėme Moldaviją, pasiekdami Juodąją jūrą. Po ketvirčioCzytaj dalej „Žečpospolita – galinga Europos valstybė”

XVI amžiaus lenkų ir lietuvių kultūra – Renesansas ir Reformacija

Radosław Lolo Atrodo, kad XVI amžiaus viduryje, kai Lenkijoje ir Lietuvoje ginčai dėl unijos tikslo ir formos artėjo prie svarbiausio etapo, lenkų ir lietuvių valstybėje Renesanso kultūra ir Reformacijos judėjimas pasiekė apogėjų. Taigi nedvejojant galima teigti, kad derybos ir Liublino unijos pasirašymas vyko tokiu metu, kai Žečpospolitoje išryškėjo itin įdomūs reiškiniai ne vien vidaus irCzytaj dalej „XVI amžiaus lenkų ir lietuvių kultūra – Renesansas ir Reformacija”

Liublino unija mentalitete, literatūroje ir publicistikoje – Žečpospolitos piliečiai ar lenkai ir lietuviai?

Andrzej Korytko 1869 metais Janas Mateika (Jan Matejko) nutapė Liublino uniją. Abiejų Tautų Respublikos įkūrimo 300-ųjų metinių minėjimo proga nutapytoje drobėje žymus dailininkas įamžino simbolikos kupiną priesaikos sceną. Istoriografai rimties ir jaudulio persmelktame paveiksle ieškojo įvairių istorinių užuominų. Pačiam gi Mateikai priskirdavo kraštutinius siekius – drobėje įžvelgdavo tiek pesimistinį, tiek optimistinį menininko unijos vertinimą. Jau pasirašymo momentuCzytaj dalej „Liublino unija mentalitete, literatūroje ir publicistikoje – Žečpospolitos piliečiai ar lenkai ir lietuviai?”

Małżeńskie spory: integracja Polaków i Litwinów we wspólnej Rzeczypospolitej

Zbigniew Hundert Unia lubelska ustanawiała wspólnotę państwową dla dwóch dotąd połączonych, choć odrębnych, bytów politycznych – Korony Królestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa Litewskiego, jednak obie strony miały wzajemne pretensje o kształt zawartego porozumienia. Poważne zastrzeżenia od samego początku zgłaszali przede wszystkim Litwini, którzy czuli, że w jednej Rzeczypospolitej ich ojczyzna jest upośledzona i grozi jejCzytaj dalej „Małżeńskie spory: integracja Polaków i Litwinów we wspólnej Rzeczypospolitej”

Nie tylko z Litwą, czyli o polskich doświadczeniach unijnych w średniowieczu

Rafał Jaworski Trwająca cztery wieki unia polsko-litewska, fenomen w dziejach naszego kontynentu, przesłania inne projekty unijne, w których stroną była Polska. Pozostałe po nich doświadczenia miały wpływ na kształt relacji Korony z Wielkim Księstwem. U schyłku XIII wieku rozbita dzielnicowo Polska była pogrążona w chaosie wojny domowej, przedstawiciele kolejnych pokoleń Piastów walczyli ze sobą oCzytaj dalej „Nie tylko z Litwą, czyli o polskich doświadczeniach unijnych w średniowieczu”

Czym była unia polsko-litewska do końca wieków średnich

Jarosław Nikodem O zawarciu unii polsko-litewskiej w gruncie rzeczy zadecydował korzystny zbieg okoliczności. Mimo to związek okazał się nadzwyczaj trwały i funkcjonował, ewoluując, przez kilka stuleci. Przypomnijmy, jak do tego doszło. Po śmierci Ludwika Andegaweńskiego królem (nie królową) w Polsce była jego córka, młodziutka Jadwiga Andegaweńska, wspólna monarchia polsko-węgierska przestała istnieć, Litwą zaś władał dojrzałyCzytaj dalej „Czym była unia polsko-litewska do końca wieków średnich”

Rzeczpospolita mocarstwem europejskim

Dariusz Milewski W drugiej połowie XIV wieku Polska i Litwa były dość silnymi państwami, ustępowały jednak bogatszym Węgrom czy państwu zakonu krzyżackiego. Dopiero współdziałanie, które zapoczątkował akt krewski z 1385 roku, pozwoliło im wybić się na czołową pozycję w Europie Środkowo-Wschodniej. Już w 1387 roku odzyskaliśmy z rąk Węgrów Ruś Czerwoną i zhołdowaliśmy Mołdawię, sięgającCzytaj dalej „Rzeczpospolita mocarstwem europejskim”